tuščiukė

tuščiùkė sf. (2) 1. peršova, blakė: Tuščiùkę padarė skietan, tai eina toks takelis Dbč. 2. tuščia, lengvabūdė mergina ar moteris: Tuščiukė Algutė iš pradžių užstelbė man visą pasaulį V.Piet.